2012 m. birželio 28 d., ketvirtadienis

4 ĮRAŠAS. Ne per daug nori?

-Balandėliai. - nusijuokė sesė.
-Tuoj žemę bučiuosi. - parodžiau pirštu.
-Tarsi tiesos negalėčiau pasakyt. - nupūtė orą.
-Gaila, bet jokios tiesos tame nėra. - pasakiau ir nubėgau į viršų.
* KITA DIENA, RYTAS *
Užėjusi į Zayn`o namus nustebau.. Jie buvo tokie dideli, visur buvo tokia prabanga, net baisu buvo ką nors paliesti.
-Jauskis kaip namie. - nusišypsojo.
-Nejuokauk tokiais dalykais. Pas mane namai lūšna. - apžiūrinėdama namus pasakiau.
-Tai gal prisėskime, arbatos ar kavos? - paklausė.
-Nereikia nieko. - nusišypsojau.
-Reikia, reikia. Sakyk.
-Na, tai gal tada arbatos.
-Tuoj bus. - pasakė ir nuėjo.
Atsargiai atsisėdau ant sofos, kad tik nieko nepadaryti. Rankinę padėjau šalia savęs ir laukiau.
Staiga atėjo Zayn su arbata ir padėjo ant stalo.
-Ačiū. - padėkojau.
-Skanaus. - nusijuokė.
-Nėra prasmės sakyt skanaus. - nusijuokiau.
Atsisėdęs šalia manęs Zayn išsitraukė laptopą , įsijungė google ir ieškojo kokių pjesių.
-Taigi, ką vaidinsime? - pasiteiravo.
-Išrink. - nusišypsojau.
-Gal Romeo ir Džiuljeta? - paklausė.
-Ne per banalu? - nusijuokiau.
-Na, asmeniškai man, įdomu. - pasižiūrėjo į mane .
-Jeigu jau taip nori. - su šypsena veide pasakiau.
-Reikės surasti tekstą.. - pasakė. - O gal ir ne.. Galbūt knygą turi? - paklausė.
-Man atrodo, kad taip. - susimąsčiau.
-Paieškok. O jeigu ne, tekstą susirasiu internete. - tarė.
-Bet palauk, ten gi lyg bučinys yra? - paklausiau.
-Yra, bet pas mus jo nebus, būk rami. - pasakė.
-Aha. Na, tai gal aš jau eisiu. - baigus gurkšnoti arbatą pasakiau.
-Gal dar pasilik? Juk tik ką atėjai. - tarė.
-Supranti, yra reikalų. - atsistojusi pasakiau.
-Na, tuomet gerai. - pasakė ir atsisveikino.

Savaitė bėgo greitai , Zayn`as jau turėjo pjesės tekstą, mes jį mokėmės, repetavome. Bučinio visgi nebus, mes jį iškirpome ir kai ką pakeitėme.
Rytoj prieš paskutinė diena iki pjesės , labai jaudinuosi, nors tai bus tik paprastas projektas..
Gulėdama skaičiau tekstą, noriu geriau jį išmokti, nesuklysti. Staiga išgirdau garsą, atsisėdau , tai buvo mobilusis. Paėmusi jį nuo stalo , žinoma , pakėliau. Tai buvo Zayn.
-Labas, tikiuosi neatsibodau. - pasakė.
-Labas. Ne, kur gi, neatsibodai. - nusijuokiau.
-Žinai, nepadėtum man ryt mažo remonto padaryt? - paklausė.
-Ne per daug prašai? - nusijuokiau.
-Tik paklausiau. - pasakė.
-Leisk pagalvoti. - pasakiau. - gal ir taip. - nusijuokiau.
-Gerai, lauksiu ryt 10:00 ryto . - tarė.
-Ei, per anksti. - draugiškai pasipiktinau.
-Savaitgalis, rasi kada pamiegot. - pasakė.

2012 m. birželio 27 d., trečiadienis

3 ĮRAŠAS. Teatras, tai, kas man nesiseka..

Sapnavau sapną, keistą.. Sapnavau, kad mes su Zayn ėjome pievą, kalbėjomės, šypsojomės, kas keisčiausia, buvome susikabinę rankomis.
Ilgai šio sapno neteko sapnuoti, mane pažadino triukšmas, kuris pasirodė filme. Visa krūptelėjau iš spygesio.
-Kas buvo? - neatsikabino sesė.
-Sapnavau sapną, su Zayn.. O dabar televizorius išgąsdino. - atsisukusi pasakiau.
-Sakiau, tau jis patiko. - parodė pirštu.
-Kad apie jį sapnavau, tai nereiškia, kad man jis patinka. - tariau.
Sesė nieko neatsakė ir nuėjo.
Dažiūrėjusi filmą išploviau indus, susitvarkiau ir nuėjau miegoti. Prieš guldama patikrinau mobilaus žinutes, nieko naujo.. Tik žinutės iš draugų 'ką tu?' , permečiau akį, nusistačiau žadintuvą, atsiguliau, užmerkiau akis ir užmigau.
* RYTAS *
Rytas ėjosi kaip įprastai, susiruošiau ir paskubėjau į universitetą. Užėjusi į universitetą, į klasę, prisėdau prie Zayn.
-Labas. - nusišypsojau.
-Sveika. - nusišypsojo.
Pagaliau pasirodė dėstytoja, išdėstė visas detales apie projektą, bendrą darbą ir kitus dalykus.
-Dabar duosiu jums lapelius su tema jūsų projektui. - pasakė ir nuėjo dalinti.
Priėjusi prie mūsų padėjo lapelį ant stalo . Atvertus lapelį pamatėme temą, per kiek laiko tai paruošti ir dar kai ką kitą.
-Teatras? - nusistebėjau ir pažiūrėjau į Zayn.
-O dar nežinia, ką vaidinsime. - nusijuokė.
-Jeigu jau taip, geriausia būtų Tomas ir Džeris. - nusijuokiau.
Viskam baigus visi išėjo iš klasės, o Zayn paskui mane.
-Gal duotum savo mobilųjį numerį? - paklausė.
-Duočiau. - nusišypsojau.
Iš rankinės išsiėmusi lapelį užrašiau savo mobilaus numerį ir padaviau Zayn`ui, jis taip pat užrašė savo ir padavė man.
-Skambinsiu arba rašysiu, lauk. - nusijuokė.
-Gerai. - nusijuokiau.
Grįžusi namo, tik spėjus nusiauti batus iš rankinės pasklindo garsas, ir tai buvo mobilusis.
-Klausau. - pasakiau.
-Labas ir vėl, čia Zayn. - tarė.
-Labas. - tariau.
-Gal norėtum rytoj atvykti pas mane, pagalvotume dėl vaidmenų. - pasiteiravo.
-Gerai. - tariau.
-Paskambinsiu ar parašysiu tau dėl laiko ir kur. - pasakė.
-Gerai, lauksiu. - pasakiau ir padėjau ragelį.

2 ĮRAŠAS. Man nelimpa.

Grįžusi namo , užlipusi į viršų, žinoma į savo kambarį griuvau ant lovos. Tiesiog nejaučiau kojų, buvau labai pavargusi ir negalėjau nustoti galvojus apie Zayn.
-Kas buvo? - įėjusi paklausė sesė.
-O kas turėtų būti? - paklausiau.
-Na, atrodai nekaip. - valgydama sausainį tarė.
-Tu gal išmok valgyti ir nekalbėti. - susiraukiau.
-Atleisk. - apvertė akis. - tai kas buvo?
-Ai, nieko. Reikės daryti bendra darbą universitete, ir man atiteko vaikinas. - atsidūsau.
-Tai tik džiaukis. - atkirto. - koks vardas?
-Zayn, sakė, kad jis iš kažkokios grupės One Direction. - pasakiau.
Sesė vos nepaspringo ir išsprogdinusi akis pasižiūrėjo į mane.
-Tu gal juokauji? - nustebusi klausinėjo.
-Tokiais dalykais nejuokauju, nėra prasmės. - pasakiau.
-Tu bent suvoki, kad jis Zayn Malik, Zayn. - pradėjo vis garsiau kalbėti.
-Tai dabar dar primesk, kad tu tos grupės gerbėja. - nusijuokiau.
-Taip. Pati tuoj greitai patapsi. - nusijuokė.
-Svajok. - numojau ranka.
-Sakai? Suvesk į youtube One Direction ir šiaip, pasižiūrėk. - pasakiusi išėjo iš kambario.
Aš aišku nieko nedariau, nes man buvo paprasčiausiai neįdomu, bet visgi, iš smalsumo, atidariusi savo laptopą , įsijungiau youtube ir į laukelį suvedžiau One Direction. Ten išmetė jų dainas, video klipus ir t.t. Pirmą ką pasižiūrėjau, tai buvo video klipai. Iš tiesų, grupė visai nieko, vaikinukai simpatiški, bet visgi, man jie nelimpa.
Pasižiūrėjusi nulipau apačion, įsijungiau televizorių ir ieškau kokio gero filmo iš video nuomos.
-Tai, pasižiūrėjai? - paklausė sesė.
-Taip, laiminga? - atkirtau beieškanti filmo.
-Va, va, dabar tikrai tau galas. - nusišypsojo ir visa laiminga nuėjo į virtuvę.
Aš susiradau filmą, jo pavadinimas buvo "Megan Is Missing" , iš tiesų, sudomino, pasiskaičiau aprašymą, tada dar labiau užsinorėjo žiūrėti. Įsijungiau filmą, atsinešiau popkorno, gėrimo ir atsisėdau žiūrėti.
Bežiūrėdama netyčia užmigau.

1 ĮRAŠAS. Pirmą kartą girdžiu..

Lauke pradėjo švisti. Po truputį rodėsi saulė. Gulėdama jaučiau jos spindulius ir švelnumą, nors, ir miegojau. Staiga mane pažadino žadintuvas, kurio aš nekenčiu.. Iškišus iš antklodės vieną ranką apčiupinėjau žadintuvą ir pagaliau radau išjungimo mygtuką. Atsimerkiau, vaizdas šiek tiek liejosi, pasirąžiau , atsisėdau ir iš virtuvės pajutau saldų kvapą, tikriausiai sesė gamina savo firminius blynus. Iš lovos iškėliau vieną koją, tada kitą, įkišau į šlepetes ir atsistojau. Nuėjau prie veidrodžio, paėmiau plaukų šepetį, perbraukiau savo saulės spalvos plaukus ir padėjau šepetį atgal. Iš kosmetinės pasiėmiau tušą, padažiau blakstienas ir daugiau nieko neliečiau. Nuėjusi prie spintos , atsidariau, ir iš kart pastvėriau ką tik pasitaikusią suknelę. Ji buvo gėlių rašto, apačia pūsta, viršus be rankovių . Ant suknelės priderinau diržą, ir pačiai juodus,blizgančius auskarus. Tyliai nuėjau prie durų, nes nenorėjau pažadinti tėvų. Atidariau jas, ir nupėdinau iš antro aukšto į virtuvę. 
-Labas rytas. - pasisveikinau su sese.
-Labas. - nusišypsojo.
-Ką čia skanaus turi? - paklausiau.
-Blynus su mėlynių uogienę. - atsakė.
-Man neduosi? - nusijuokiau.
-Pati pasidaryk, juk rankas turi. - parodė liežuvį.
Nukreipiau žvilgsnį į puodus ir greitai atmečiau mintį gaminti.
-Gal geriau kavinėje pavalgysiu. - tariau.
-Pff, tinginė. - šypsojosi sesė.
-Kas be sakytų. - nuėjau vieną plaukų sruogą ir uždėjau ant ausies.
Nubėgusi į kolidorių, pastvėriau basutes, paėmiau rankine ir atidariusi duris išėjau.
Nuėjusi į stotelę, priėjau prie "Lietuvos spauda" ir nusipirkau kelis bilietus. 
Iš tolo pamačiau autobusą. Vos tik jam privažiavus ir "prastūmus" duris įlipau ir atsisėdau. Važiuoti teko ne ilgai, gal 4 stotelės ir viskas. Važiuodama žiūrėjau į kelią ir tiesiog galvojau, pamąsčiau apie viską. Na, nieko išskirtinio nebuvo. Staiga autobusas sustojo prie mano stotelės, aš išlipau. Pamiršau paminėti, kad važiavau į universitetą . Priėjusi universiteto duris, atidariau ir įžengiau. Iš tiesų, man taip atsibodo tie mokslai, kada viskas baigsis. Įėjusi į savo "vietą" atsisėdau ir laukiau kada viskas prasidės. Laukti teko neilgai, nes visi greitai susirinko. Pro duris taip pat įžengė dėstytoja. 
-Sveiki. Tikriausiai visi esate pasiruošę egzaminui po savaitės, todėl šiai savaitei reikės bendro darbo. - tarė dėstytoja. - Dabar kiekvienas turės dirbti su partneriu. 
Sėdėjau kaip nukrižiuota ir išsprogdinus akis. 
Kol dėstytoja kaip sakant rodė pirštu, kas su kuo "sueis" , aš sėdėjau ir galvojau, kad tik man nepasitaikytų koks debilas. 
-Kristina ir Zayn. - ištarė .
"O Dieve, kodėl vaikinas?" susiėmiau už galvos. 
-Kažkas ne taip, panelę Kristina? - paklausė dėstytoja.
-Ne, viskas puiku. - nusišypsojau.
Viskas tikrai nebuvo puiku, jau geriau pasitaikytų mergina.. 
Tas vaikinas vardu Zayn priėjo prie manęs ir atsisėdo.
-Labas. - pasisveikino.
-Labas. - atsakiau tuo pačiu.
-Gal sutarsim. - nusijuokė.
-Na, laikas parodys. - nusijuokiau.
Pasigirdus skambučiui, visi išėjo. Pasiėmusi daiktus aš žinoma irgi žengiau pro duris.
Staiga iš nugaros pajutau šilumą.
-Palauk. - pasakė Zayn.
-Laukiu. Kas? - nusišypsojau.
-Gal papasakotum apie save? - nusišypsojęs paklausė.
-Gal ne čia? - paklausiau.
-Jeigu nori, galime eiti į kavinę kitoje gatvės pusėje. - pasakė.
-Na, gerai. - nusišypsojau.
Abu nuėjome į tą kavinę, kur jis ir pasakojo. Atsisėdome, aš užsisakiau kavos ir tiramisu, o Zayn'as užsisakė arbatos ir didelį sumuštinį.
-Tai ką norėtum sužinot? - pasiteiravau.
-Na, tiesiog, papasakok apie save. - atsakė.
-Na, aš Kristina, man 19 metų. Esu užsispyrusi ir nelabai gerai sutariu su vaikinais. - pasakiau.
-Nepasakyčiau, kad nesutari. - nusijuokė.
-O tu? - paklausiau.
-Apie ką tu? - nusijuokė.
-Papasakosi apie save? - nusijuokiau.
-O tai tu nežinai kas aš? - nusijuokė.
-Ne, o turėčiau? - nustebau. 
-Na ne, tik keista, kad nesi apie mane girdėjus. - pasakė.
-Nesu, todėl ir klausiu. Bei, dėl ko tave turėčiau žinoti? - paklausiau.
-Aš esu One Direction grupės narys, na žinai, turime daug gerbėjų. - nusijuokė. 
-Hm. - pasižiūrėjau į šoną.
-Girdėjus apie tokią grupę? - paklausė.
-Taip, dabar išgirdau. - pasakiau.
-Tu rimtai? - klausinėjo.
-Rimtai. Aš negirdėjus apie šią grupę, atleisk. - tariau.
-Neturi už ką atsiprašinėti. - nusišypsojo.
-Bet gal galėtum papasakoti apie save, kaip apie asmenį? - negalėjau nustoti klausinėjus.
-Na taip, mano vardas Zayn, man 19 metų, daugiau nieko. - pasakė.
-Viskas aišku. - nupūčiau plaukų sruogelę nuo veido. - Tai, gal aš jau eisiu?
-Jeigu nori. - pasakė.
-Gerai, iki, buvo malonu pasikalbėti. - tariau.
-Man irgi. Iki. - pasakė.