4 ĮRAŠAS. Ne per daug nori?

-Balandėliai. - nusijuokė sesė.
-Tuoj žemę bučiuosi. - parodžiau pirštu.
-Tarsi tiesos negalėčiau pasakyt. - nupūtė orą.
-Gaila, bet jokios tiesos tame nėra. - pasakiau ir nubėgau į viršų.
* KITA DIENA, RYTAS *
Užėjusi į Zayn`o namus nustebau.. Jie buvo tokie dideli, visur buvo tokia prabanga, net baisu buvo ką nors paliesti.
-Jauskis kaip namie. - nusišypsojo.
-Nejuokauk tokiais dalykais. Pas mane namai lūšna. - apžiūrinėdama namus pasakiau.
-Tai gal prisėskime, arbatos ar kavos? - paklausė.
-Nereikia nieko. - nusišypsojau.
-Reikia, reikia. Sakyk.
-Na, tai gal tada arbatos.
-Tuoj bus. - pasakė ir nuėjo.
Atsargiai atsisėdau ant sofos, kad tik nieko nepadaryti. Rankinę padėjau šalia savęs ir laukiau.
Staiga atėjo Zayn su arbata ir padėjo ant stalo.
-Ačiū. - padėkojau.
-Skanaus. - nusijuokė.
-Nėra prasmės sakyt skanaus. - nusijuokiau.
Atsisėdęs šalia manęs Zayn išsitraukė laptopą , įsijungė google ir ieškojo kokių pjesių.
-Taigi, ką vaidinsime? - pasiteiravo.
-Išrink. - nusišypsojau.
-Gal Romeo ir Džiuljeta? - paklausė.
-Ne per banalu? - nusijuokiau.
-Na, asmeniškai man, įdomu. - pasižiūrėjo į mane .
-Jeigu jau taip nori. - su šypsena veide pasakiau.
-Reikės surasti tekstą.. - pasakė. - O gal ir ne.. Galbūt knygą turi? - paklausė.
-Man atrodo, kad taip. - susimąsčiau.
-Paieškok. O jeigu ne, tekstą susirasiu internete. - tarė.
-Bet palauk, ten gi lyg bučinys yra? - paklausiau.
-Yra, bet pas mus jo nebus, būk rami. - pasakė.
-Aha. Na, tai gal aš jau eisiu. - baigus gurkšnoti arbatą pasakiau.
-Gal dar pasilik? Juk tik ką atėjai. - tarė.
-Supranti, yra reikalų. - atsistojusi pasakiau.
-Na, tuomet gerai. - pasakė ir atsisveikino.

Savaitė bėgo greitai , Zayn`as jau turėjo pjesės tekstą, mes jį mokėmės, repetavome. Bučinio visgi nebus, mes jį iškirpome ir kai ką pakeitėme.
Rytoj prieš paskutinė diena iki pjesės , labai jaudinuosi, nors tai bus tik paprastas projektas..
Gulėdama skaičiau tekstą, noriu geriau jį išmokti, nesuklysti. Staiga išgirdau garsą, atsisėdau , tai buvo mobilusis. Paėmusi jį nuo stalo , žinoma , pakėliau. Tai buvo Zayn.
-Labas, tikiuosi neatsibodau. - pasakė.
-Labas. Ne, kur gi, neatsibodai. - nusijuokiau.
-Žinai, nepadėtum man ryt mažo remonto padaryt? - paklausė.
-Ne per daug prašai? - nusijuokiau.
-Tik paklausiau. - pasakė.
-Leisk pagalvoti. - pasakiau. - gal ir taip. - nusijuokiau.
-Gerai, lauksiu ryt 10:00 ryto . - tarė.
-Ei, per anksti. - draugiškai pasipiktinau.
-Savaitgalis, rasi kada pamiegot. - pasakė.